- siautingas
- siautìngas, -a adj. (1) NdŽ
1. BŽ37, DŽ1 audringas, šėlstantis: Siautingas vėjas Rtr. Nerami ir siautinga jūra rš.
2. labai smarkiai pasireiškiantis, vykstantis: Jis apsvaigdavo nuo siautingų išdaigų ir audringų vaikiškų žaidimų triukšmo rš.
siautìngai adv. BŽ36,37: Tas sąjūdis siautingai plito rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
